įėsti

įėsti
įė́sti; R113 1. intr. galėti suėsti: Karvė daugiau įėda ir perdirba Vaižg. 2. refl. įsitraukti į valgymą, daug suvalgyti: Įsiėdė duonelės ji tenai Žem. Teip labai jau įėdėmės ir įgėrėmės, jog tatai ant vienų pietų prarandame, kuo galėtumbime per kiekas dienų ... pramist DP488. 3. refl. įsipenėti, įsiganyti: Insiė́dė kap kiaulė Azr. Ale jom ir gerai – įsipenėję, įsiė́dę kai meškos Bsg. Tu tep įsiėdęs, sprandas kap buliaus Brt. Sarčiukas įsiė́dęs, net šonai blizga Antš. Dabar jis toks storas, įsiė́dęs Ll. Karvės įsiė́dė, pieno kiek gana! Lp. Niekur nevažiuojam, tai arklys kad insė́dė – kaip tešla Trgn. 4. refl. ėdant, kandant įsibrauti (apie vabzdžius, parazitus ir kt.): Žiūriu, kas čia man niežti, ogi erkė įsiė́dus Lp. Niežai giliaus bus įsiėdę odoje BB3Moz13,7. 5. refl. chemiškai veikiant įsigauti gilyn: Dažai taip įsiėdė į rankas, kad niekaip negaliu nuplauti Jnš. Rūdys į geležį įsiė́dusios, geležis įrūdyjusi KI61. Nuodų ... mažumelis ir į ... roną įsiėdęs TP1880,40. | prk.: Giliai įsiėdė piktenybė brš. Išdavystė kaip rūdis įsiėdė į sielą rš. ║ refl. gilėti ardant organizmą: Pirštų sulenkimuose gilios, ligi kaulų įsiėdusios žaizdos rš. 6. tr. nutrinti: Žiūrėk, kiek virvė įė́dė karvei parages Ds. 7. tr. įduoti, įskųsti: Mūsų žinojime, ans nekaltas, bet aną įė́dė koks žmogus Šts. 8. tr. prikankinti žodžiais: Aš įė́džiau, t. y. įkrimtau, įbariau J. Taip jis mus įėdė su tais pinigais Trgn. 9. intr. nusibosti, įkyrėti: Tiek mun įė́dė, kad i pamislyti nenoru Skdv. Įė́dė žmogui ligi gyvo kaulo! Nmn. Oi, kaip įėdė tie žmonės! rš. | refl.: Man tas darbas įsiėdė ligi gyvo kaulo Jnšk. Jau man tas važiavimas į gyvą mėsą įsiė́dė Vlkv. Tos kalbos įsiė́dė visiems Skdv. 10. refl. įsigeisti, užsimesti: Insiė́dė baronai muštis, tai niekap jų negali atskirt Alv. | [Našlės] įsiėdusios už vyrų tekėt norėjo DP565.
◊ gálvą įė́sti pridaryti rūpesčių, privarginti: Gediminui karės gerai vyko: vokiečius sugrūmė, daug įėdė galvą rusams A1885,77.
\ ėsti; apėsti; atėsti; daėsti; įėsti; išėsti; nadėsti; nuėsti; paėsti; parėsti; perėsti; praėsti; priėsti; suėsti; užėsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • įėsti — vksm. Rū̃dys į gẽležį įsiėdusios …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Enseignement supérieur privé en Côte d'Ivoire — La Côte d Ivoire, dont l université publique est exsangue, est ouverte aux investisseurs qui ont la compétence nécessaire pour ouvrir un nouvel établissement d enseignement supérieur, importer des compétences actuellement inconnues dans le pays.… …   Wikipédia en Français

  • fi — FI, sunt, vb. IV. intranz. a. (Verb predicativ) 1. A exista, a avea fiinţă. A fi sau a nu fi. ♢ expr. De când sunt (sau eşti etc.) = (în legătură cu o negaţie) de când mă aflu (sau te afli etc.) pe lume, dintotdeauna; niciodată. E ce (sau cum) e… …   Dicționar Român

  • iască — IÁSCĂ s.f. Nume dat mai multor ciuperci parazite în formă de copită de cal, uscate şi tari, care cresc pe trunchiul arborilor şi care, tratate special, erau folosite, în trecut, la aprins focul sau, în medicina populară, ca hemostatic (Fomes şi… …   Dicționar Român

  • ist — IST, IÁSTĂ, işti, iaste, adj. dem. (reg.; după substantiv are forma ista, iasta) Acest; (despre unităţi de timp) prezent; de acum sau dintr un viitor foarte apropiat. [gen. dat. sg. istui, istei, pl. istor. – var.: ísta, iásta adj. dem.] – lat.… …   Dicționar Român

  • iste — ÍSTE adj. pr. f. pl. v. ist. [DOOM 2] Trimis de gall, 30.01.2008. Sursa: Neoficial  ist / iest (reg.) adj. pr …   Dicționar Român

  • apėsti — tr. K; SD197 1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus rš. | refl.: Eik parkelk karves, juk apsiėdė Brs. ║ ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà Ds. ║ refl. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiėdus Krn. 2. ėdant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atėsti — 1. tr. nuėsti (dalį): Pelė pusę [pupos] atėdė PP48. 2. intr. ėdant ateiti: Karvė lig pat linų atėdė Kp. 3. tr. suėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitu: Dvi avelės beveik karvę atėda Ds. Ans didžiausį vyrą atėda Užv. Esu apėdrus, munęs neatėsi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daėsti — ×daėsti (hibr.) intr. 1. papildomai valgant privalgyti: Kur nedaėsma, dabambėsma Varn. 2. įgristi, įkyrėti: Kiek ji man daėda, žmogui negali apsakyt Mrj. Vasarą daėda stotkai ganyt Vrn. Kūlimas kaip daėsdavo! Tj. ^ Daėdė kaip davatkai poteriai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išėsti — tr. K; SD412, R43 1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išėdė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išėdė Slnt. Galvijai išėdė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv. | refl.: Ganykla teip išsiėdė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”